BITCOIN KAINA:
-4.62 %
DIDŽIAUSIA ŠIANDIEN:
3.137,75 €
MAŽIAUSIA ŠIANDIEN:
3.106,30 €
KAPITALIZACIJA:
54.55 mlrd. €

Ar bitcoinai yra legalūs?

Kiekviena tradicinė valiuta pasaulyje yra patvirtinama, sukuriama ir išleidžiama į apyvartą vienos viską kontroliuojančios institucijos, dažniausiai centrinio banko. Įstatymiškai valstybių piliečiai turi teisę pirkti, parduoti bei saugoti pinigus, tačiau negali jų kurti patys – daugeliu atvejų tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Pasaulį išvydus bitcoinams, viskas iš esmės pasikeitė – susikūrė unikali, prieš tai neegzistavusi paradigma. Pirmoji pasaulyje skaitmeninė, decentralizuota valiuta, kurios niekas nekontroliuoja ir neriboja. Pats bitcoin principas pabrėžia, jog bet kas, kas turi pakankamus kompiuterinius resursus, gali pats gaminti šią virtualią valiutą.

Kur pirkti Bitkoinus
Populiariausia Europoje kriptovaliutos keitykla, kurioje galima įsigyti bitcoin ir kitų valiutų. Yra galimybė atsiskaityti banko kortelėmis ir pavedimu.
Bene paprasčiausias būdas greitai ir nesudėtingai įsigyti bitcoin, etherium. Daug atsiskaitymo būdų. Lietuvių kompanija.

Bitcoin kriptovaliuta sparčiai išpopuliarėjo ir paplito visame pasaulyje, ko pasekoje teisėsaugos, mokesčių ir kitos valstybinės institucijos atkreipė dėmesį į šį fenomeną ir vis dar bando išsiaiškinti kokius įstatymus bei teisinius reguliavimus jam būtų galima pritaikyti.

Abejonės dėl kriptovaliutų

Daugelyje teisinių sistemų teisėkūros ir teisėsaugos organai vis dar bando išsiaiškinti bitcoinus ir kokiais teisiniais terminais jie turėtų būti apibrėžti. Tikriausiai daugiausiai bėdų kelia tai, jog ši kriptovaliuta yra visiškai decentralizuota. Teisinėms institucijoms dar niekada neteko turėti reikalų su pinigais, kurių nekontroliuoja jokia finansinė institucija.

Kai kurios abejonės taip pat susijusios ir su valiutos bei vartotojų lėtų saugumu. Keityklos įregistruotos JAV yra prižiūrimos ir reguliuojamos atitinkamų institucijų, tačiau tie patys principai nėra taikomi keitykloms registruotoms kitose pasaulio šalyse. Šie nuogąstavimai nėra laužti iš piršto – trumpoje kriptovaliutų istorijoje jau užfiksuotas ne vienas atvejis, kai keityklos tiesiog užsidaro ir pradingsta, kartu su savimi nusinešdamos ir visus vartotojų pinigus.

Tikriausiai pats garsiausias tokio tipo nutikimas – vienos didžiausių keityklų “Mt.Gox” bankrotas 2014 metais, kuomet įmonė paskelbė turinti neišsprendžiamų techninių problemų, ko pasekoje viskas uždaroma. 744 tūkst. bitcoinų priklausiusių žmonėms buvo tiesiog pasisavinti. Tai sudarė net 6 proc. iš visų tuo metu rinkoje buvusių 21.4 milijonų bitcoinų.

Bitcoin taip pat pasižymi tuo, jog sistema yra pusiau anonimiška, todėl tai taip pat gali sukelti nesklandumų. Nors visos transakcijos ir yra įregistruojamos blockchain saugykloje, jas atlikę žmonės gali išlikti beveik visiškai anonimiški, mat įraše atsispindi tik pervestų pinigų suma bei viešas sąskaitos, iš kurios buvo atliktas pavedimas, raktas.

Didelis sujudimas kilo tuomet, kai tamsiojo interneto prekybvietė “Silk Road” susilaukė žiniasklaidos dėmesio po to, kai išaiškėjo jog juodojoje rinkoje vienintelė priimama atsiskaitymo priemonė yra būtent bitcoinai. Nors FBI ir uždarė prekybvietę, nuogąstavimai jog ši kriptovaliuta gali būti naudojama įvairių nusikaltėlių vis dar išlieka. Manoma, jog decentralizuota ir beveik anonimiška sistema gali pasitarnauti kaip įrankis plauti pinigus ir slėpti mokesčius.
Lietuvos bankas išplatino pranešimą, kuriame perspėjo visus vartotojus apie potencialias bitcoin ir kitų kriptovaliutų grėsmes. Pagrindinis pranešimo akcentas buvo tas, jog bitcoinai nėra reguliuojami jokių Lietuvos ar Europos sąjungos institucijų. Taip pat buvo pasiūlytos ir priemonės, kurios galėtų padėti reguliuoti kriptovaliutas, tačiau jokių realių veiksmų joms įgyvendinti nesiimta.