BITCOIN KAINA:
+0.6 %
DIDŽIAUSIA ŠIANDIEN:
7.633,70 €
MAŽIAUSIA ŠIANDIEN:
7.507,91 €
KAPITALIZACIJA:
135.79 mlrd. €

Ką gali blockchain?

Per pastaruosius 30 metų įvairios finansinės institucijos finansavo augančių industrijų sunaikinimą – jie puikiai supranta ką revoliucingos technologijos gali padaryti sustabarėjusioms ir neefektingoms institucijoms.

Dėl tos pačios priežasties bankai itin aktyviai bendradarbiauja su blockchain technologijos vystytojais. Jie nori žengti koja kojon su perspektyvia industrija ir suprasti galimą jos potencialą.

Būtent finansų sektoriaus atstovai pirmieji išreiškė susidomėjimą šia technologija, tačiau jiems iš paskos suskubo žengti ir vyriausybės, akademikų bendruomenės bei konsultacinės įmonės.

Kartu su blockchain technologijos vystytojais ir verslais dirbantys sektoriai ieško naujų būdų Bitcoin ar Ethereum blockchain pritaikymui bei kuria visiškai naujas blockchain technologijas.

Kur pirkti Bitkoinus
Populiariausia Europoje kriptovaliutos keitykla, kurioje galima įsigyti bitcoin ir kitų valiutų. Yra galimybė atsiskaityti banko kortelėmis ir pavedimu.

Šis procesas vyksta jau daugiau nei 5 metus, ko pasekoje plačioji visuomenė pradeda matyti ryškius rezultatus. Nors kai kuriuos blockchain technologijos niuansus vis dar gaubia klausimai, mes jau žinome, kokios yra šios technologijos galimybės.

Skaitmeninis tapatybės patvirtinimas

Vienas iš svarbiausių blockchain technologijos privalumų – galimybė patvirtinti asmenų tapatybę internete. Naudojami užšifruoti prisijungimo raktai gali būti pateikiami kaip tapatybės patvirtinimo sistema. Tam, kad prisijungtumėte prie Bitcoin piniginės, jums reikės ir viešo, ir asmeninio prisijungimo rakto. Ši kombinacija veikia kaip stipri patvirtinimo sistema.

Viešas raktas yra matomas visiems ir pagal jį jūs esate identifikuojamas viešai (panašiai kaip elektroninio pašto adresas). Tuo tarpu asmeninis raktas yra žinomas tik konkrečiam asmeniui ir nematomas visuomenei. Jis apsprendžia leidimus atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, prisijungti prie tam tikros piniginės. Kriptografijos pagalba šie raktai tampa svarbia blockchain technologijos sėkmės dalimi.

Duomenų saugojimo sistema

Blockchain technologija yra visiška inovacija informacijos registracijos ir paskirstymo srityje. Ši technologija puikiai tinka ir statiškos informacijos saugojimui (įrašams), tiek ir dinamiškos, kintančios informacijos registracijai (pervedimams). Tai tarsi sekantis laiptelis duomenų saugojimo technologijų evoliucijoje.

Naudojant šią sistemą kaip duomenų saugojimo įrankį, visa informacija gali būti saugoma bet kuria šių 3 būdų kombinacija

1) Nešifruota informacija – prieinama visiems blockchain technologijos naudotojams, visiškai skaidris;

2) Šifruota informacija – prieinama tik specialų raktą turintiems naudotojams. Raktas suteikia prieigą prie informacijos ir gali patvirtinti duomenis apie tai, kas ir kada pridėjo informaciją;

3) Santraukos informacija – veikia kaip patvirtinimas, jog saugoma informacija nėra suklastota ar fiktyvi.

Blockchain santraukos yra generuojamos kartu su informacija, kuri tinkle neprieinama. Pavyzdžiui, skaitmeniniai „pirštų antspaudai“ dažnai saugomi blckchain technologijoje, kai tuo tarpu pagrindinė informacijos dalis gali būti saugoma prie tinklo neprijungtose saugyklose.

Tokia informacijos saugojimo sistema gali visiškai pakeisti šiuo metu susiklosčiusius darbinius santykius tarp skirtingų organizacijų.

Nekintamumo patvirtinimas

Dar viena blockchain technologijos savybė – ji saugo visą savo pačios istoriją. Ši informacija yra nekintama. Kitaip tariant, prireiktų itin daug pastangų ir laiko norint pakeisti bent mažą dalį informacijos saugomos blockchain duomenų bazėje, mat reikėtų modifikuoti visą po jos sekančią informaciją.

Naujos platformos

Kriptovaliutos buvo pirmoji platforma sukurta naudojant blockchain technologiją. Kriptovaliutos taip pat evoliucionavo iš paprastos platformos skirtos atsiskaitymams ir pinigų keitimams į platformą kontraktų, dar vadinamiems išmaniaisiais kontraktais, patvirtinimui.

Nors išmaniųjų kontraktų terminas dabar paplitęs plačiai ir apima didelę dalį įvairių kontraktų, juos galima suskirstyti į keletą kategorijų:

1990 metais Nick Szabo sukūrė išmaniųjų kontraktų sistemą pardavimo automatams – automatas išduodavo prekę gavęs išorinį atsiskaitymą (kriptovaliutą), arba išsiųsdavo signalą, kuris sukeldavo blockchain aktyvumą.

Taip pat yra išmanieji teisiniai kontraktai. Šių kontraktų principas labai paprastas – abi sutartį sudarančios šalys sutinka dėl kontrakto sąlygų ir jos neprieštarauja teisinėms nuostatoms. Tai reiškia, kad tokie kontraktai gali būti ir žodiniai susitarimai, taip pat ir rašytiniai susitarimai. Šiais laikais pritaikomos ir kitos technologijos – laiko žymos, įvairūs žymėjimai, dokumentų valdymas ir verslo logika.

Galiausiai, egzistuoja ir Ethereum išmanieji kontraktai. Tai programos kontroliuojančios blockchain atributus, atliekamos per ethereum blockchain transakcijas. Pati Ethereum sistema yra platforma išmaniųjų kontraktų kodui.

Naujos technologijos nesukuria blockchain metodų – jie sukuriami iš naujų kombinacijų sujungiant 3 jau egzistuojančias technologijas.